Šveicarija – mėgėjų šalis. Parlamente sėdi politikai mėgėjai: sėkmingi verslininkai sostinėje laisvalaikiu susirenka pasitarti valstybės valdymo klausimais. Mėgėjai ir teisėjai: tam tikslui demokratiškai išrinkti savivaldybėse ūkininkai ar mokytojai sprendžia kaimynų ginčus ir šeimų bylas. Mėgėjai švietimo specialistai vadovauja mokykloms. Ir netgi mėgėjai gydytojai, tiksliau gyduoliai (Heiler), legaliai taikantys alternatyvias terapijas nemėgstantiems tradicinės medicinos. Tad mėgėjos vienuolės irgi nieko nebenustebins.
Ciuriche iki reformacijos klestėjo beginių bendruomenė, kaip alternatyva tik turtingoms damoms prieinamiems vienuolynams.
Tyliose, jaukiose Oberdorfo gatvelėse aplink Prediger bažnyčią, kuri viduramžiais buvo dominikonų vienuolynas, iki šiol sklinda beginių pasaulio vibracijos. Jos gyveno be vyrų, bet nepriklausė jokiam ordinui, o įžadus duodavo ne visam gyvenimui, o tik metams, kasmet juos pratęsiant. Sau vadovę išsirinkdavo irgi kasmet naują, kaip šveicarai renka kasmet naują prezidentą.
Pragyvenimui Ciuricho beginės audė, slaugė ligonius, rūpinosi mirštančiaisias, daržininkavo, gydė žolelėmis, o XV a. – tais laikais, kai viešos mokyklos buvo atviros tik berniukams – įkūrė ir pirmąją mergaičių mokyklą.
Daugiausia šių vienuolių mėgėjų gyveno Trittligasse 34.
Šiandien tai – iš kitų neišsiskiriantis namas, bet sustojus, apsižvalgius ir įjungus kitą šveicarišką išradimą – kolektyvinę pasąmonę, gali lengvai išgirsti beginių klumpaičių kaukšėjimo akmeniniu gatvelės grindiniu aidą, pajusti, kaip pro šalį zuja, klega stiprios ir savarankiškos moterys, net tais tamsiais vyrų valdžios laikais tyliai, bet atkakliai išsikovojusios savo teises į alternatyvų gyvenimo būdą.
Daugiau apie begines – http://www.satenai.lt/…/01/27/begines-apie-jas-vertetu-zin…/
