Ciuriche auksas net voliojasi po kojom. Jis ne tik saugiai paslėptas saugyklose po Paradeplatz aikštės grindiniu, bet ir laisvai pasiekiamas daugybėje regiono upeliukų. Tik netingėk pasiimti!
Yra ir toks hobis – ieškoti aukso. Ir panašu, kad populiarus šalyje, nes ieškotojai turi ir savo organizaciją – Šveicarijos aukso ieškotojų sąjungą, kuri nėra nei labai slapta, nei labai uždara.
Bet daugeliui naujiena, kad aukso vis dar galima rasti ne tik kalnuose, bet ir Ciuriche.
„Ciuricho regione yra tikrai gerų auksingų upelių, o juose randamas auksas – aukštos prabos 92-94 %”, tvirtina sąjungos vicepirmininkas dienraštyje „Tages Anzeiger„. Jis atsisakė tuos super upelius įvardinti, kaip kad grybautojai neišduoda geriausių vietų, bet mielai pasidalino aukso plovimo proceso subtilybėmis ir žinoma perspėjo, kad aukso ieškojimui irgi yra taisyklės.
Vienintelis šalies kantonas, kuris visiškai draudžia šį užsiemimą yra Neuenburgo, bet ir likusiuose yra keli miesteliai, kurie taip pat nenori ieškotojų. Graubünden kantone aukso ieškojimo laikas apribotas – nuo gegužės 1 d. iki spalio 15 d., o kai kuriuose kantonuose reikia gauti licenziją, daug kur draudžiama tai daryti vasarą, kad netrukdytų upėtakiams.
Taigi, visada prieš plaunant auksą verta pasiteirauti apie taisykles vietinėje savivaldybėje. Arba dar geriau užsirašyti į aukso plovimo kursus.
Džiugu, kad neišdavė tų upeliukų. Jų kiekviename miesteliuke ir kaimelyje aplink Ciurichą – daugybė. O juose braidyti ir žaisti – bene mėgstamiausia vietinių vaikų pramoga. Po šio straipsnio spaudoje tikėtina, kad daugelis jų, kartu su entuziastingais tėveliais, išbandys ir šį hobį. O kiti, bekeliaudami pro šalį, tiesiog truputį kitaip ims žiūrėti į mažus, čiurlenančius upokšnius – truputį įdėmiau, truputį ilgiau, gal net sustos – kas gi ten žiba dugne?
