Visi ciurichiečiai žino, kur rasti saulę, kai miestas skendi rūke – ant savo namų kalno! Netgi lietuvių klasiką P. Biliūną ši vieta prieš gerą šimtmetį įkvėpė parašyti „Virš Uetlibergo – giedra“.
Ne atsitiktinai Uetliberge įkurdintas saulės sistemos centras. 891 m aukščio (virš jūros lygio) kalno viršūnė spindi virš debesų juostos, dengiančios Ciuricho ežerą, o jiems išsisklaidžius nuo saulėto kalno liežuvio atsiveria panorama iki pat Glarner Alpių ir Saentis regiono baltų viršūnių.
Atstumas nuo Saulę simbolizuojančio Uetlibergo centro iki tolimiausios sistemos planetos Plutono-Felseneggo – idealus lengvam kosminiam pasivaikščiojimui, tik 6 km. Net jei tavo orbitoje sukasi lėtesni palydovai, tiek įveikti gali per 2 valandas. O skrydžio pojūtį suteikia žinojimas, kad žengei žingsnį – ir jau nuskriejai pusę milijono kilometrų! Nespėji atsigrožėti vaizdu į Ciuricho ežerą vienoje pusėje, jau dairaisi į kitą – žalias Aargau pusės platybes. O štai jau ir Jupiteris. O už posūkio jau ir Saturnas…
Kelyje tarp planetų kartais gali pajusti tuštumą, bet, kaip ne keista, ne vandens trūkumą. Jo šioje kosmoso dalyje, kaip ir informacijos apie planetas – pakankamai, įpakuoto į žavius riedulius ar medinius lovius, šalia suolelių formos stotelių.
Pasiskraidymas reikalauja energijos, bet laimė pakeliui yra kokybiško kuro papildymo įstaigų ir didelėms, ir mažoms raketoms. Vienoje jų – Uto Staffel – kosminė įdomybė: desertai pateikiami metrais ant medinės lentos, o ne porcijomis.
Saulės sistema pilna grožio ir paslapčių, smagaus pasiskraidymo – https://youtu.be/sePI4W2CJ9U
